Infernal War — Redesekration
Jei manęs paklaustų, ką aš žinau apie Lenkiją, neskaitant bendros istorijos su Lietuva ir masiškai Angliją užgulusių lenkų, pirma mintis būtų puiki mūsų kaimynės metalo scena. Lenkai mane visada stebino savo undergroundo gausumu ir kokybe. Tokios kompanijos, kaip Hetzer, Bestial Raids, Witchmaster ar Bloodthirst jau kurį laiką teikia malonumą garso
bangų pavidalu, o kur dar galybė neatrastų grupių.. Viena iš tokių buvo anksčiau girdėti Infernal War, kuria prisiverčiau pasidomėti sužinojęs, kad pastaruosius leidžia senoki favoritai Agonia Records (Witchmaster, Urgehal, Armagedda, et cetera). Grupė susikūrė 1997, per tris metus įrašė demūškę, kurioje skambėjo ganėtinai standartinis ir neįdomus black metal. Po to sekė EP’akas “Infernal SS“, pora splitų ir pirmasis albumas “Terrorfront“, kuriame jau matėsi šiokios tokios originalesnio stiliaus užuomazgos. Kas man keisčiausia, Agonia Records puslapyje griežtai teigiama, kad Infernal War nėra politinė grupė. O RLY? Tai kaip paaiškinti pirmojo EP pavadinimą, splitą su NSBM’ščikais Warhead arba kelių narių dalyvavimą Honor veikloje? Gal ir gerai, kad atsisakyta NS temos; kita vertus, keista, jog grupė pakeičia savo idėjas ir slepia praeitį. Kaip bebūtų, dabar nebesvarbu, žiūrim, ką turim.
Kaip jau minėjau, apie šią Lenkijos Black Metal grupę buvau girdėjęs n sykių, bet vis pritrūkdavo laiko ar noro pasidomėti, kokią peklą kursto šie blasfemintojai. Dabar jau aišku, kad tas laikas skirtas paieškoms nebūtų prabėgęs veltui, nes čia turim aukščiausio lygio juodmetalį su šiokiu tokiu mirtmetalio prieskoniu. Pirmiausias akcentas krentantis į ausis - greitis. Taip, būgninkas čia atlieka juodą ir šimtu procentu precizišką darbą: blastbytų kanonandos, kaip kokia neperkopiama garso siena, maloniai užgula ausis ir sukelia klausytojui erekciją (Behemoth’ų Inferno gali slėptis su savo inovacijomis). Aišku, blastinama ne viso albumo metu, yra ir lėtesnių (mid-tempo) ritmų, thrashovų polkų ar pauzių, bet didžioji muzikos dalis yra orientuota į greitį. Gitaristų darbas skamba nei per daug oldschooliškai, nei per daug moderniai, išlaikytas pats viduriukas ir sekama devyniasdešimtųjų vidurio madomis. Pažiūrėjus bendrai, riffai yra kabinantys ir puikiai koreliuoja su kitais grupės vartojamais elementais. Beje, verta paminėti, kad čia nėra intarpų su švariomis/akustinėmis gitaromis ar panašių silpnybės (reliatyvi sąvoka, priklausanti nuo grupės grojamo stiliaus) formų, kurioms pasidavė, pavyzdžiui, Behemoth. Kitas malonus albumo aspektas - soluotės, be kurių, rodos, neapsieina nei viena daina. Grupė (taip ir neaišku, kuris narys čia soluoja) varijuoja tarp chaotiško atsitiktinių natų pjaustymo iki kažkiek melodingo grojimo, kaip ‘Spill The Dirty Blood Of Jesus‘. Vokalistas irgi savo partijas atlieka kokybiškai, jo rėkimas (su saikingu aido efektu) pateikia reliatyviai platų emocijų spektrą, kiekvienas riktelėjimas turi savo kruopščiai parinktą vietą ir puikiai susiderina su kompozicijomis. O pačios lyrikos apima standartines šventenybių niekinimo, šėtono garbinimo ir anti-krikščioybės temas. Žodžiu, viskas - tvarkingai ir be išsidirbinėjimų.
Viską susumavus, peršasi išvada, jog darbas tikrai šaunus, įrašo kokybė - gera (minusas nuo garažinės kokybės juodmetalio fanų), instrumentų valdymas yra nepriekaišktingas, jaučiasi puikus grupės susigrojimas, bei savo stiliaus atradimas; sunku prie kažko prikibti. Jei reiktų palyginti su kitomis komandomis, pirmoje vietoje pastatyčiau Angelcorpse (ir čia tikrai ne dėl to, jog pastarųjų vokalistas atliko kviestinius paniurzgėjimus dainoje ‘Regime Of Terror‘) albumą ‘The Inexorable‘ (šitas labiau mirtinesnis už ‘Redesekration‘), o antroje - Behemoth dėl savotiškos atmosferos (na gerai, ir dėl tautybės :)). Albumo šedevrai? Labiausiai patiko ‘Spill The Dirty Blood Of Jesus‘, ‘Shatterer Of Liberty‘, ‘Regime Of Terror‘ bei ‘Death’s Evangelist‘. Titulinis ‘Redesekration‘ - irgi smagus šmotas.
Vertinimas: 9/10 - o kad juos kas nors Lietuvon atgabentų…
Infernal War - Redesecration (Agonia Records)
1. Prelude To Infernal Purification (Intro)
2. Spill The Dirty Blood Of Jesus
3. Shatterer Of Liberty
4. Redesekration
5. Radical (Kill The Peace!)
6. Regime Of Terror
7. Heretic Victory Ascending
8. Extirpate
9. Death’s Evangelist
10. Branded With Sacred Flames Of Gehinnom
11. The End Of Time
March 23 | 2008 at 21: 06
Reiks pasidomėti daugiau šia grupe ir man. Išties girdėjęs esu jų porą gerų mėsiškų “šmotų”, kas man į deathmetal labiau buvo panašu, bet paskaičius mintis šovė ir ta, kad ši grupė gali turėti ir šiektiek švelnesnių “prieskonėlių”. Liux grupė aprašyta. (gerai, kai žmonės turi tikrą supratimą, apie tai, ką rašo.). .