Festung Open Air 2008
(Gegužės 10-11d, Biterfeldas, Vokietija)
Gėda prisipažinti, jog apie šį kultinį festivalį sužinojau tik šiemet, kai jame turėjo pasirodyti lietuvaičiai Dissimulation, gėda, nes tai tikra „Meka“ ekstremaliojo ar old-skūūlinio black‘o/death‘o mylėtojams. Taigi, suskubus taisyti klaidas, vienai Lietuvos gyventojų daliai įtemptai besidarbuojant, kita išvyko įtemptai linksmintis. Keliaujam?
Achtung! – NSBM
Neabejotinai tenka pripažinti, jog grupė Sombre Chemin šiuo metu yra viena išskirtiniausių ir įdomiausių juodmetalio grupių
tiek dabartinėje prancūzpalaikių, tiek apskritai NSBM‘o scenoje, dažnai tampanti būtent tuo vardu kuris ir iliustruoja argumentus teigiant, jog NSBM scena kokybe ir idėjų kiekiu ne ką nenusileidžia savo labiau politiškai sukalbamesniems broliukams, o kartais juos ir lenkia.. Bet palikim politinius nesutarimus kostiumuotiems valdininkams, patys prieidami prie žymiai svarbesnės temos, mūsų šėtoniškų užkeikimų užgrūdintoms ausims – muzikos(?!).
Jei manęs paklaustų, ką aš žinau apie Lenkiją, neskaitant bendros istorijos su Lietuva ir masiškai Angliją užgulusių lenkų, pirma mintis būtų puiki mūsų kaimynės metalo scena. Lenkai mane visada stebino savo undergroundo gausumu ir kokybe. Tokios kompanijos, kaip Hetzer, Bestial Raids, Witchmaster ar Bloodthirst jau kurį laiką teikia malonumą garso 
bangų pavidalu, o kur dar galybė neatrastų grupių.. Viena iš tokių buvo anksčiau girdėti Infernal War, kuria prisiverčiau pasidomėti sužinojęs, kad pastaruosius leidžia senoki favoritai Agonia Records (Witchmaster, Urgehal, Armagedda, et cetera). Grupė susikūrė 1997, per tris metus įrašė demūškę, kurioje skambėjo ganėtinai standartinis ir neįdomus black metal. Po to sekė EP’akas “Infernal SS“, pora splitų ir pirmasis albumas “Terrorfront“, kuriame jau matėsi šiokios tokios originalesnio stiliaus užuomazgos. Kas man keisčiausia, Agonia Records puslapyje griežtai teigiama, kad Infernal War nėra politinė grupė. O RLY? Tai kaip paaiškinti pirmojo EP pavadinimą, splitą su NSBM’ščikais Warhead arba kelių narių dalyvavimą Honor veikloje? Gal ir gerai, kad atsisakyta NS temos; kita vertus, keista, jog grupė pakeičia savo idėjas ir slepia praeitį. Kaip bebūtų, dabar nebesvarbu, žiūrim, ką turim.
Visiems, daugiau ar mažiau, po underground‘o sceną besikapstantiems juoduliams prancūzpalaikių Celestia vardas tikrai
turėtų būti bent jau girdėtas. Iš dalies dėl to, jog tai niekad nepailstančio Drakkar‘o leibl‘o vado, grupių „Gestapo 666“ (pasidomėkit nauju albumu „Nostalgiah“ manau tikrai nenusivilsit), Mortifera, ex-Peste Noire ir t.t. nario Noktu pagrindinis projektas, iš kitos pusės dėl to jog grupė gyvuoja jau 13 metelių, ir groja tikrai įdomų, nenuvalkiotą black metal‘ą. „Delhÿs-cätess” tai demo kasetė, įrašyta 2006 (išleista 2007, pačių muzikantų pastangomis), skirta supažindinimui su naujausiu grupės pilnametražiu albumu „Frigidiis Apotheosia : Abstinencia Genesiis“ (neperseniausiai pasirodė, Europoj išleistas Apparitia rec, o užjūryje turėtų apsiimt Paragon rec, bet kol rankose nesimėto originali kopija nuomonę pasiliksiu už dantų), tad nebetemkim gumos ir pažiūrėkim, kokį „apšildymą“ ši kasetė gali suteikt betykant pilno albumo.
Taigi, vienas iš keliolikos Simono, plačiau žinomo, kaip Luctus frontmeno, projektų. Visai nesvarbu, kad tai tik paprastas CD-R be viršelių (taip šio albumo niekas ir neišleido), svarbu, kas viduj. O viduj 11 neapykantą skleidžiančių dainų. Lendam gilyn.
Lozorius Nr. 2 (Rock’n’Roll Ain’t Noise Pollution)
Seni lavonai palengva kyla iš kapų, po žeme skleisdami savo pūvasties dvoką, na o suomių vyriokų Archgoat dvėsalėnos smarvė tikrai atkreipia į save nemažos šnervių krūvos dėmesį. Manoji nosis nuošaly taip pat neliko, bet apie viską iš 
pradžių, tad žiupsnelis istorijos nesusipratėliams. Archgoat užgimė 1989m, Suomijoje, ir su kitais tuometiniais, dar vos naujagimiais, suomių kultais Beherit ir Impaled Nazarene pradėjo kovą dėl brutaliausios šios šalies grupės sosto (toli gražu nenusileisdami ir likusio pasaulio brutalistams). Verta pripažinti, jog kova Archgoat sekėsi tikrai neblogai. 1991m. driokstelėjo demuškė „Jesus Spawn“ kurioje puikavosi būsimi kultiniai undergraundo gabalai „Rise Of The Black Moon” bei “Death And Necromancy”, o po dviejų metelių išleistas ir šių suomių vardą scenoje užtikrinęs trumpukas vinilas „Angelcunt (Tales Of Desecration)“ (Necropolis Rec.), neužilgo šokta į studiją su planais apie pilną albumą, bet prasidėjus nesutarimams su įrašų kompanija grupė ėmė ir visai išsiskirstė savais keliais. Fanai buvo palikti, su vos 13min skaičiuojančiu kultiniu pripažintu vinilu ir keliomis kasetėmis, bet kantrybė – dorybė, nes iki pilno albumo išleidimo prireikė luktelt 14 metelių. Nors prieš grupei atsikuriant klajojo nemaža krūvelė gandų apie jų tuščias kišenes ir tikrąsias atsikūrimo priežastis, per daug dėl to galvos nesukdamas nusigriebiu CD ir nekantraudamas kišu jį į savo grotuvo nasrus, taigi…
Skaityti toliau
: OSSASTORIUM • death, Kaunas
.: MANDRAGORA • melodic death, Vilnius
.: ENDARKENMENT • black/death, Alytus
Vasario 15d. | Klaipėda | Viršutinė g. 32 [senoji kepykla]
durys: 17:30 | veiksmas: 18:00 | kaina: 16Lt
org: Chimeras MC
Kelkis, Lozoriau, ir eik…
Ir jis prisikėlė, pirmuoju Profanaticos albumu šios grupės, prieš metus skaičiavusios septynioliktąjį gimtadienį, istorijoje. Nežinantiems, Profanatica susikūrė 1990m. JAV, išleidusi keletą demo įrašų, Ep ir gerai įvertintą splitą su Kolombiečių deatheriais Masacre (Osmose prod.), užsitarnavo “Šventvagiškiausios grupės pasaulyje” titulą, suprantama, šiam pasiekimui ne vien muzika turėjo įtakos, nuolatinė kritika krikščioniškam pasauliui, šokiruojančios foto sesijos ir poelgiai – kita Profanatica pusė. Grupė gerai suliejo “Incantation” primenančio death metal (šioje grupėje grojo ir Paul Ledney, Profanatica vokalistas ir būgnininkas) ir vidutinio ritmingo tempo tamsaus black’o (ala VON) stilių lydinį, bet kad ir koks tvirtas jis atrodė ilgai neužsilaikė, 1992m Profanatica išyra. Bet štai po dešimtmečio tylos išnyra naujas Ep „Broken Jew“ (Metal War, 2002) ir 2007, jau galime atnašauti pirmajam grupės istorijoje albumui “Profonatitas De Domonatia”. Beliko tik išsiaiškint ar senukai neužleido savo „Šventvagiškiausio sosto“ kitiems…
Kai pirmąkart išvydau šio pagarbos albumo treklistą bei Vargo darbus koveriuojančias grupes veidą perkreipė ironiška šypsena: nuoširdžiai – tokios dovanėlės iš slavų žemių nesitikėjau. Viršelyje besipuikuojantys didingi pareiškimai “The best represantives of Ukrainian, Russian and Belarusian patriotic scene in joint project devoted to one person“ ir “10 works to support Varg“ skamba tikrai įtaigiai. Beje, kaip tik buvau pro akis ir ausis praleidęs 2006 metų Burzum pagarbos albumą “Triumph Und Wille“, tad šis [“Lost freedom“] tikrai gerokai išmušė iš vėžių.
Nepaisant pirmo ispūdžio, kuris netgi perkėlė pirmą albumo perklausymą kiek vėlesniam laikui..
